Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
siutas — siùtas dkt. Ìma, kỹla siùtas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
siutas — siùtas sm. (2) DŽ 1. NdŽ, Ds, Ps didelis pyktis, įniršis: Užėjo siutas ponui – sukapojo kančium ir arklį, ir mane! rš. Magdei kai užeina kada siùtas, tai visi iš namų išlakstom Vl. Juo nepasikliauk: kai siùtas užeis, tai ir langus išbels Klov … Dictionary of the Lithuanian Language
siūtas — sm. (1) col. apsivilkimas, drabužiai: Jau žiema artinas, o neturiu siūto Rš. Visą siūtą dovenojau Žd. Jis iš pečių labai drūtas, net susprogęs visas siūtas LTR(Rs) … Dictionary of the Lithuanian Language
šiutas — ךiùtas (vok. Schöte) sm. (2) virvė burėms įtempti, šiuota: Šiùtas pytempa žėglius, kad būtų ištempti kaip drobulė Prk … Dictionary of the Lithuanian Language
šiūtas — ךiū̃tas sm. (2) Dglš žr. šūtas 1: Šiū̃tas Martynas OZ57. ^ Eina kai šiū̃tas – visas suodinas, nuplyšęs Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiutas — pãsiutas sm. žr. pasiutys: Pãsiutas užeina Pš … Dictionary of the Lithuanian Language
siuta — siutà sf. (4) BŽ186, NdŽ, FrnW790 1. M, Rtr žr. siutas 1: Kai užeina jam siutà, tai niekas nieko negali padaryti – viską išdaužo Kair. Kokia čia tau siutà užėjo, kad taip viską spardai?! Kp. | prk.: Nors susdraskyk, kap sopa – kokia siutà… … Dictionary of the Lithuanian Language
siūti — siūti, siùva (siū̃na K, Tt, Varn), siùvo (siùvė Ps, Mžš, Ln, Dbč) K, Rtr; SD366, H126, R, OsG77, Sut, M 1. tr. DŽ siūlu jungti audeklo, odos kraštus, darant drabužį ar apavą: Siūdavo viską su numiniais siūlais LKT124(Trg). Sanklomu, peltakiais … Dictionary of the Lithuanian Language
siūtinis — siūtìnis, ė adj. (2) [K], DŽ, NdŽ, Krp, siūtinis (1) K.Būg, Šv, Srj, siūtinỹs, ė̃ (3a) 1. siūte siūtas: Siūtinis, siūtas SD367. Siūtiniai ir kaltiniai batai Als. Siūtìniai batai smagesni nešiot Plv. Siūtìniai batai neprilygint stipresni až… … Dictionary of the Lithuanian Language
шут — Общеслав. Происхождение неясно. Предполагают, что того же корня, что и лит. siùtas «бешенство, ярость», siùsti «беситься» и т. д. Исходное значение в таком случае «бешеный», затем «дурачок» > «шут» (который только валяет дурака) … Этимологический словарь русского языка
шут — Древнерусское – шутъ (осмеянный). Время появления этого слова в русском языке – XI в. Источники возникновения данного слова установить трудно. Исследователи предполагают, что слово «шут» происходит от того же корня, что и литовское siutas –… … Этимологический словарь русского языка Семенова
